Definition 2024
išmirtinas
išmirtinas
Lithuanian
Participle
išmirtinas
- dalyvis participle of necessity of išmirti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirtinas
|
išmirtini |
išmirtina |
išmirtinos |
| genitive |
išmirtino |
išmirtinų |
išmirtinos |
išmirtinų |
| dative |
išmirtinam |
išmirtiniems |
išmirtinai
|
išmirtinoms |
| accusative |
išmirtiną |
išmirtinus |
išmirtiną |
išmirtinas
|
| instrumental |
išmirtinu |
išmirtinais |
išmirtina |
išmirtinomis |
| locative |
išmirtiname |
išmirtinuose |
išmirtinoje |
išmirtinose |
| vocative |
išmirtinas
|
išmirtini |
išmirtina |
išmirtinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirtinasis |
išmirtinieji |
išmirtinoji |
išmirtinosios |
| genitive |
išmirtinojo |
išmirtinųjų |
išmirtinosios |
išmirtinųjų |
| dative |
išmirtinajam |
išmirtiniesiems |
išmirtinajai |
išmirtinosioms |
| accusative |
išmirtinąjį |
išmirtinuosius |
išmirtinąją |
išmirtinąsias |
| instrumental |
išmirtinuoju |
išmirtinaisiais |
išmirtinąja |
išmirtinosiomis |
| locative |
išmirtinajame |
išmirtinuosiuose |
išmirtinojoje |
išmirtinosiose |
| vocative |
išmirtinasis |
išmirtinieji |
išmirtinoji |
išmirtinosios |
