Definify.com
Definition 2024
išmirti
išmirti
Lithuanian
Verb
išmir̃ti (third-person present tense išmìršta, third-person past tense ìšmirė)
Conjugation
conjugation of išmirti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
išmirštu | išmiršti | išmiršta | išmirštame, išmirštam |
išmirštate, išmirštat |
išmiršta | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
išmiriau | išmirei | išmirė | išmirėme, išmirėm |
išmirėte, išmirėt |
išmirė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
išmirdavau | išmirdavai | išmirdavo | išmirdavome, išmirdavom |
išmirdavote, išmirdavot |
išmirdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
išmirsiu | išmirsi | išmirs | išmirsime, išmirsim |
išmirsite, išmirsit |
išmirs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
išmirčiau | išmirtum | išmirtų | išmirtumėme, išmirtumėm, išmirtume |
išmirtumėte, išmirtumėt |
išmirtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | išmirk, išmirki |
teišmiršta | išmirkime, išmirkim |
išmirkite, išmirkit |
teišmiršta | ||
dalyviai of išmirti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | išmirštąs, išmirštantis | išmirštamas |
| past | išmiręs | išmirtas |
| past frequentative | išmirdavęs | — |
| future | išmirsiąs, išmirsiantis | išmirsimas |
| participle of necessity | — | išmirtinas |
pusdalyvis of išmirti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | išmirdamas |
padalyviai of išmirti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | išmirštant |
| past adverbial | išmirus |
| past frequentative adverbial | išmirdavus |
| future adverbial | išmirsiant |
būdinys of išmirti
| manner of action participle | išmirte, išmirtinai |
|---|---|
Derived terms
- išsimirti
- paišmirti