Definition 2024
iškeliavęs
iškeliavęs
Lithuanian
Participle
iškeliavęs
- past active dalyvis participle of iškeliauti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliavęs
|
iškeliavę |
iškeliavusi |
iškeliavusios |
| genitive |
iškeliavusio |
iškeliavusių |
iškeliavusios |
iškeliavusių |
| dative |
iškeliavusiam |
iškeliavusiems |
iškeliavusiai |
iškeliavusioms |
| accusative |
iškeliavusį |
iškeliavusius |
iškeliavusią |
iškeliavusias |
| instrumental |
iškeliavusiu |
iškeliavusiais |
iškeliavusia |
iškeliavusiomis |
| locative |
iškeliavusiame |
iškeliavusiuose |
iškeliavusioje |
iškeliavusiose |
| vocative |
iškeliavęs
|
iškeliavę |
iškeliavusi |
iškeliavusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliavusysis |
iškeliavusieji |
iškeliavusioji |
iškeliavusiosios |
| genitive |
iškeliavusiojo |
iškeliavusiųjų |
iškeliavusiosios |
iškeliavusiųjų |
| dative |
iškeliavusiajam |
iškeliavusiesiems |
iškeliavusiajai |
iškeliavusiosioms |
| accusative |
iškeliavusįjį |
iškeliavusiuosius |
iškeliavusiąją |
iškeliavusiąsias |
| instrumental |
iškeliavusiuoju |
iškeliavusiaisiais |
iškeliavusiąja |
iškeliavusiosiomis |
| locative |
iškeliavusiajame |
iškeliavusiuosiuose |
iškeliavusiojoje |
iškeliavusiosiose |
| vocative |
iškeliavusysis |
iškeliavusieji |
iškeliavusioji |
iškeliavusiosios |
