Definition 2024
iškeliausimas
iškeliausimas
Lithuanian
Participle
iškeliausimas
- future passive dalyvis participle of iškeliauti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliausimas
|
iškeliausimi |
iškeliausima |
iškeliausimos |
| genitive |
iškeliausimo |
iškeliausimų |
iškeliausimos |
iškeliausimų |
| dative |
iškeliausimam |
iškeliausimiems |
iškeliausimai |
iškeliausimoms |
| accusative |
iškeliausimą |
iškeliausimus |
iškeliausimą |
iškeliausimas
|
| instrumental |
iškeliausimu |
iškeliausimais |
iškeliausima |
iškeliausimomis |
| locative |
iškeliausimame |
iškeliausimuose |
iškeliausimoje |
iškeliausimose |
| vocative |
iškeliausimas
|
iškeliausimi |
iškeliausima |
iškeliausimos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliausimasis |
iškeliausimieji |
iškeliausimoji |
iškeliausimosios |
| genitive |
iškeliausimojo |
iškeliausimųjų |
iškeliausimosios |
iškeliausimųjų |
| dative |
iškeliausimajam |
iškeliausimiesiems |
iškeliausimajai |
iškeliausimosioms |
| accusative |
iškeliausimajį |
iškeliausimuosius |
iškeliausimąją |
iškeliausimąsias |
| instrumental |
iškeliausimuoju |
iškeliausimaisiais |
iškeliausimąja |
iškeliausimosiomis |
| locative |
iškeliausimajame |
iškeliausimuosiuose |
iškeliausimojoje |
iškeliausimosiose |
| vocative |
iškeliausimasis |
iškeliausimieji |
iškeliausimoji |
iškeliausimosios |
