Definify.com
Definition 2024
išgirsti
išgirsti
Lithuanian
Verb
išgir̃sti (third-person present tense išgir̃sta, third-person past tense išgir̃do)[1]
Conjugation
conjugation of išgirsti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
išgirstu | išgirsti | išgirsta | išgirstame, išgirstam |
išgirstate, išgirstat |
išgirsta | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
išgirdau | išgirdai | išgirdo | išgirdome, išgirdom |
išgirdote, išgirdot |
išgirdo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
išgirsdavau | išgirsdavai | išgirsdavo | išgirsdavome, išgirsdavom |
išgirsdavote, išgirsdavot |
išgirsdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
išgirsiu | išgirsi | išgirs | išgirsime, išgirsim |
išgirsite, išgirsit |
išgirs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
išgirsčiau | išgirstum, išgirstumei |
išgirstų | išgirstumėme, išgirstumėm, išgirstume |
išgirstumėte, išgirstumėt |
išgirstų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | išgirsk, išgirski |
teišgirsta, teišgirstie |
išgirskime, išgirskim |
išgirskite, išgirskit |
teišgirsta, teišgirstie |
||
dalyviai of išgirsti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | išgirstąs, išgirstantis | išgirstamas |
| past | išgirdęs | išgirstas |
| past frequentative | išgirsdavęs | — |
| future | išgirsiąs, išgirsiantis | išgirsimas |
| participle of necessity | — | išgirstinas |
pusdalyvis of išgirsti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | išgirsdamas |
padalyviai of išgirsti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | išgirstant |
| past adverbial | išgirdus |
| past frequentative adverbial | išgirsdavus |
| future adverbial | išgirsiant |
būdinys of išgirsti
| manner of action participle | išgirste, išgirstinai |
|---|---|
Derived terms
- (verbal noun) išgirdìmas m
Related terms
(Verbs)
References
- ↑ “išgirsti” in Juozas Balčikonis [et al.] (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ↑ “išgirsti” in Victoria Martsinkyavitshute (2012), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian, Seventh printing. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5