Definition 2026
išbučiuotas
išbučiuotas
Lithuanian
Participle
išbučiúotas
- past passive dalyvis participle of išbučiuoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuotas
|
išbučiuoti
|
išbučiuota |
išbučiuotos |
| genitive |
išbučiuoto |
išbučiuotų
|
išbučiuotos |
išbučiuotų
|
| dative |
išbučiuotam |
išbučiuotiems |
išbučiuotai |
išbučiuotoms |
| accusative |
išbučiuotą |
išbučiuotus |
išbučiuotą |
išbučiuotas
|
| instrumental |
išbučiuotu |
išbučiuotais |
išbučiuota |
išbučiuotomis |
| locative |
išbučiuotame |
išbučiuotuose |
išbučiuotoje |
išbučiuotose |
| vocative |
išbučiuotas
|
išbučiuoti
|
išbučiuota |
išbučiuotos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuotasis |
išbučiuotieji |
išbučiuotoji |
išbučiuotosios |
| genitive |
išbučiuotojo |
išbučiuotųjų |
išbučiuotosios |
išbučiuotųjų |
| dative |
išbučiuotajam |
išbučiuotiesiems |
išbučiuotajai |
išbučiuotosioms |
| accusative |
išbučiuotąjį |
išbučiuotuosius |
išbučiuotąją |
išbučiuotąsias |
| instrumental |
išbučiuotuoju |
išbučiuotaisiais |
išbučiuotąja |
išbučiuotosiomis |
| locative |
išbučiuotajame |
išbučiuotuosiuose |
išbučiuotojoje |
išbučiuotosiose |
| vocative |
išbučiuotasis |
išbučiuotieji |
išbučiuotoji |
išbučiuotosios |
