Definition 2026
išbučiuojamas
išbučiuojamas
Lithuanian
Participle
išbučiúojamas
- present passive dalyvis participle of išbučiuoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuojamas
|
išbučiuojami |
išbučiuojama |
išbučiuojamos |
| genitive |
išbučiuojamo |
išbučiuojamų |
išbučiuojamos |
išbučiuojamų |
| dative |
išbučiuojamam |
išbučiuojamiems |
išbučiuojamai |
išbučiuojamoms |
| accusative |
išbučiuojamą |
išbučiuojamus |
išbučiuojamą |
išbučiuojamas
|
| instrumental |
išbučiuojamu |
išbučiuojamais |
išbučiuojama |
išbučiuojamomis |
| locative |
išbučiuojamame |
išbučiuojamuose |
išbučiuojamoje |
išbučiuojamose |
| vocative |
išbučiuojamas
|
išbučiuojami |
išbučiuojama |
išbučiuojamos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuojamasis |
išbučiuojamieji |
išbučiuojamoji |
išbučiuojamosios |
| genitive |
išbučiuojamojo |
išbučiuojamųjų |
išbučiuojamosios |
išbučiuojamųjų |
| dative |
išbučiuojamajam |
išbučiuojamiesiems |
išbučiuojamajai |
išbučiuojamosioms |
| accusative |
išbučiuojamajį |
išbučiuojamuosius |
išbučiuojamąją |
išbučiuojamąsias |
| instrumental |
išbučiuojamuoju |
išbučiuojamaisiais |
išbučiuojamąja |
išbučiuojamosiomis |
| locative |
išbučiuojamajame |
išbučiuojamuosiuose |
išbučiuojamojoje |
išbučiuojamosiose |
| vocative |
išbučiuojamasis |
išbučiuojamieji |
išbučiuojamoji |
išbučiuojamosios |
