Definition 2024
įgalėtinas
įgalėtinas
Lithuanian
Participle
įgalėtinas
- dalyvis participle of necessity of įgalėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalėtinas
|
įgalėtini |
įgalėtina |
įgalėtinos |
| genitive |
įgalėtino |
įgalėtinų |
įgalėtinos |
įgalėtinų |
| dative |
įgalėtinam |
įgalėtiniems |
įgalėtinai
|
įgalėtinoms |
| accusative |
įgalėtiną |
įgalėtinus |
įgalėtiną |
įgalėtinas
|
| instrumental |
įgalėtinu |
įgalėtinais |
įgalėtina |
įgalėtinomis |
| locative |
įgalėtiname |
įgalėtinuose |
įgalėtinoje |
įgalėtinose |
| vocative |
įgalėtinas
|
įgalėtini |
įgalėtina |
įgalėtinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalėtinasis |
įgalėtinieji |
įgalėtinoji |
įgalėtinosios |
| genitive |
įgalėtinojo |
įgalėtinųjų |
įgalėtinosios |
įgalėtinųjų |
| dative |
įgalėtinajam |
įgalėtiniesiems |
įgalėtinajai |
įgalėtinosioms |
| accusative |
įgalėtinąjį |
įgalėtinuosius |
įgalėtinąją |
įgalėtinąsias |
| instrumental |
įgalėtinuoju |
įgalėtinaisiais |
įgalėtinąja |
įgalėtinosiomis |
| locative |
įgalėtinajame |
įgalėtinuosiuose |
įgalėtinojoje |
įgalėtinosiose |
| vocative |
įgalėtinasis |
įgalėtinieji |
įgalėtinoji |
įgalėtinosios |
