Definify.com
Definition 2024
venturus
venturus
Latin
Participle
ventūrus m (feminine ventūra, neuter ventūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | ventūrus | ventūra | ventūrum | ventūrī | ventūrae | ventūra | |
| genitive | ventūrī | ventūrae | ventūrī | ventūrōrum | ventūrārum | ventūrōrum | |
| dative | ventūrō | ventūrō | ventūrīs | ||||
| accusative | ventūrum | ventūram | ventūrum | ventūrōs | ventūrās | ventūra | |
| ablative | ventūrō | ventūrā | ventūrō | ventūrīs | |||
| vocative | ventūre | ventūra | ventūrum | ventūrī | ventūrae | ventūra | |