Definify.com

Definition 2024

turėti

turėti

See also: turēti

Lithuanian

Verb

turė́ti ‎(third-person present tense tùri, third-person past tense turė́jo)

(with accusative) to have

Conjugation

conjugation of turėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	turiu	turi	turi		turime, turim	turite, turit	turi
	past (būtasis kartinis laikas)	turėjau	turėjai	turėjo		turėjome, turėjom	turėjote, turėjot	turėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	turėdavau	turėdavai	turėdavo		turėdavome, turėdavom	turėdavote, turėdavot	turėdavo
	future (būsimasis laikas)	turėsiu	turėsi	turės		turėsime, turėsim	turėsite, turėsit	turės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		turėčiau	turėtum, turėtumei	turėtų		turėtumėme, turėtumėm, turėtume	turėtumėte, turėtumėt	turėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	turėk, turėki	teturi, teturie		turėkime, turėkim	turėkite, turėkit	teturi, teturie

dalyviai of turėti

	active	passive
present	turįs, turintis	turimas
past	turėjęs	turėtas
past frequentative	turėdavęs	—
future	turėsiąs, turėsiantis	turėsimas

participle of necessity	—	turėtinas

pusdalyvis of turėti

	active
special adverbial participle	turėdamas

padalyviai of turėti

	active
present adverbial	turint
past adverbial	turėjus
past frequentative adverbial	turėdavus
future adverbial	turėsiant

būdinys of turėti


manner of action participle	turėte, turėtinai

Derived terms

prefixed forms of turėti