Definify.com
Definition 2024
trudendus
trudendus
Latin
Participle
trūdendus m (feminine trūdenda, neuter trūdendum); first/second declension
- which is to be thrusted
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | trūdendus | trūdenda | trūdendum | trūdendī | trūdendae | trūdenda | |
| genitive | trūdendī | trūdendae | trūdendī | trūdendōrum | trūdendārum | trūdendōrum | |
| dative | trūdendō | trūdendō | trūdendīs | ||||
| accusative | trūdendum | trūdendam | trūdendum | trūdendōs | trūdendās | trūdenda | |
| ablative | trūdendō | trūdendā | trūdendō | trūdendīs | |||
| vocative | trūdende | trūdenda | trūdendum | trūdendī | trūdendae | trūdenda | |