Definify.com
Definition 2024
toniturus
toniturus
Latin
Participle
tonitūrus m (feminine tonitūra, neuter tonitūrum); first/second declension
- about to thunder
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | tonitūrus | tonitūra | tonitūrum | tonitūrī | tonitūrae | tonitūra | |
| genitive | tonitūrī | tonitūrae | tonitūrī | tonitūrōrum | tonitūrārum | tonitūrōrum | |
| dative | tonitūrō | tonitūrō | tonitūrīs | ||||
| accusative | tonitūrum | tonitūram | tonitūrum | tonitūrōs | tonitūrās | tonitūra | |
| ablative | tonitūrō | tonitūrā | tonitūrō | tonitūrīs | |||
| vocative | tonitūre | tonitūra | tonitūrum | tonitūrī | tonitūrae | tonitūra | |