Definify.com
Definition 2025
progignens
progignens
Latin
Participle
prōgignēns m, f, n (genitive prōgignentis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | prōgignēns | prōgignentēs | prōgignentia | ||
| genitive | prōgignentis | prōgignentium | |||
| dative | prōgignentī | prōgignentibus | |||
| accusative | prōgignentem | prōgignēns | prōgignentēs | prōgignentia | |
| ablative | prōgignente, prōgignentī1 | prōgignentibus | |||
| vocative | prōgignēns | prōgignentēs | prōgignentia | ||
1When used purely as an adjective.