Definify.com

Definition 2024

pralaukti

pralaukti

Lithuanian

Verb

praláukti ‎(third-person present tense praláukia, third-person past tense praláukė)

(with genitive) to wait for some time
(with genitive) to spend a certain amount of time waiting

Conjugation

conjugation of pralaukti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	pralaukiu	pralauki	pralaukia		pralaukiame, pralaukiam	pralaukiate, pralaukiat	pralaukia
	past (būtasis kartinis laikas)	pralaukiau	pralaukei	pralaukė		pralaukėme, pralaukėm	pralaukėte, pralaukėt	pralaukė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	pralaukdavau	pralaukdavai	pralaukdavo		pralaukdavome, pralaukdavom	pralaukdavote, pralaukdavot	pralaukdavo
	future (būsimasis laikas)	pralauksiu	pralauksi	pralauks		pralauksime, pralauksim	pralauksite, pralauksit	pralauks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		pralaukčiau	pralauktum	pralauktų		pralauktumėme, pralauktumėm, pralauktume	pralauktumėte, pralauktumėt	pralauktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	pralauk, pralauki	tepralaukia		pralaukime, pralaukim	pralaukite, pralaukit	tepralaukia

dalyviai of pralaukti

	active	passive
present	pralaukiąs, pralaukiantis	pralaukiamas
past	pralaukęs	pralauktas
past frequentative	pralaukdavęs	—
future	pralauksiąs, pralauksiantis	pralauksimas

participle of necessity	—	pralauktinas

pusdalyvis of pralaukti

	active
special adverbial participle	pralaukdamas

padalyviai of pralaukti

	active
present adverbial	pralaukiant
past adverbial	pralaukus
past frequentative adverbial	pralaukdavus
future adverbial	pralauksiant

būdinys of pralaukti


manner of action participle	pralaukte, pralauktinai

Participle

pralaukti m pl

masculine plural nominative form of pralauktas.
masculine plural vocative form of pralauktas.