Definify.com
Definition 2024
peracturus
peracturus
Latin
Participle
peractūrus m (feminine peractūra, neuter peractūrum); first/second declension
- about to pierce
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | peractūrus | peractūra | peractūrum | peractūrī | peractūrae | peractūra | |
| genitive | peractūrī | peractūrae | peractūrī | peractūrōrum | peractūrārum | peractūrōrum | |
| dative | peractūrō | peractūrō | peractūrīs | ||||
| accusative | peractūrum | peractūram | peractūrum | peractūrōs | peractūrās | peractūra | |
| ablative | peractūrō | peractūrā | peractūrō | peractūrīs | |||
| vocative | peractūre | peractūra | peractūrum | peractūrī | peractūrae | peractūra | |