Definify.com
Definition 2024
obiurgans
obiurgans
Latin
Participle
obiūrgāns m, f, n (genitive obiūrgantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | obiūrgāns | obiūrgantēs | obiūrgantia | ||
| genitive | obiūrgantis | obiūrgantium | |||
| dative | obiūrgantī | obiūrgantibus | |||
| accusative | obiūrgantem | obiūrgāns | obiūrgantēs | obiūrgantia | |
| ablative | obiūrgante, obiūrgantī1 | obiūrgantibus | |||
| vocative | obiūrgāns | obiūrgantēs | obiūrgantia | ||
1When used purely as an adjective.