Definify.com

Definition 2024

kaltinti

kaltinti

Lithuanian

Verb

káltinti ‎(third-person present tense káltina, third-person past tense káltino)

(law) to accuse (of), to charge (with); to prosecute, to indict

Conjugation

conjugation of kaltinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kaltinu	kaltini	kaltina		kaltiname, kaltinam	kaltinate, kaltinat	kaltina
	past (būtasis kartinis laikas)	kaltinau	kaltinai	kaltino		kaltinome, kaltinom	kaltinote, kaltinot	kaltino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kaltindavau	kaltindavai	kaltindavo		kaltindavome, kaltindavom	kaltindavote, kaltindavot	kaltindavo
	future (būsimasis laikas)	kaltinsiu	kaltinsi	kaltins		kaltinsime, kaltinsim	kaltinsite, kaltinsit	kaltins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kaltinčiau	kaltintum, kaltintumei	kaltintų		kaltintumėme, kaltintumėm, kaltintume	kaltintumėte, kaltintumėt	kaltintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kaltink, kaltinki	tekaltina, tekaltinie		kaltinkime, kaltinkim	kaltinkite, kaltinkit	tekaltina, tekaltinie

dalyviai of kaltinti

	active	passive
present	kaltinąs, kaltinantis	kaltinamas
past	kaltinęs	kaltintas
past frequentative	kaltindavęs	—
future	kaltinsiąs, kaltinsiantis	kaltinsimas

participle of necessity	—	kaltintinas

pusdalyvis of kaltinti

	active
special adverbial participle	kaltindamas

padalyviai of kaltinti

	active
present adverbial	kaltinant
past adverbial	kaltinus
past frequentative adverbial	kaltindavus
future adverbial	kaltinsiant

būdinys of kaltinti


manner of action participle	kaltinte, kaltintinai

Derived terms

prefixed forms of kaltinti