Definify.com
Definition 2024
jacturus
jacturus
Latin
Participle
jactūrus m (feminine jactūra, neuter jactūrum); first/second declension
- Alternative form of iacturus
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | jactūrus | jactūra | jactūrum | jactūrī | jactūrae | jactūra | |
| genitive | jactūrī | jactūrae | jactūrī | jactūrōrum | jactūrārum | jactūrōrum | |
| dative | jactūrō | jactūrō | jactūrīs | ||||
| accusative | jactūrum | jactūram | jactūrum | jactūrōs | jactūrās | jactūra | |
| ablative | jactūrō | jactūrā | jactūrō | jactūrīs | |||
| vocative | jactūre | jactūra | jactūrum | jactūrī | jactūrae | jactūra | |