Definify.com
Definition 2024
docturus
docturus
Latin
Participle
doctūrus m (feminine doctūra, neuter doctūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | doctūrus | doctūra | doctūrum | doctūrī | doctūrae | doctūra | |
| genitive | doctūrī | doctūrae | doctūrī | doctūrōrum | doctūrārum | doctūrōrum | |
| dative | doctūrō | doctūrō | doctūrīs | ||||
| accusative | doctūrum | doctūram | doctūrum | doctūrōs | doctūrās | doctūra | |
| ablative | doctūrō | doctūrā | doctūrō | doctūrīs | |||
| vocative | doctūre | doctūra | doctūrum | doctūrī | doctūrae | doctūra | |