Definify.com
Definition 2024
aucturus
aucturus
Latin
Participle
auctūrus m (feminine auctūra, neuter auctūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | auctūrus | auctūra | auctūrum | auctūrī | auctūrae | auctūra | |
| genitive | auctūrī | auctūrae | auctūrī | auctūrōrum | auctūrārum | auctūrōrum | |
| dative | auctūrō | auctūrō | auctūrīs | ||||
| accusative | auctūrum | auctūram | auctūrum | auctūrōs | auctūrās | auctūra | |
| ablative | auctūrō | auctūrā | auctūrō | auctūrīs | |||
| vocative | auctūre | auctūra | auctūrum | auctūrī | auctūrae | auctūra | |