Definify.com
Definition 2026
adempturus
adempturus
Latin
Participle
ademptūrus m (feminine ademptūra, neuter ademptūrum); first/second declension
- about to steal
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | ademptūrus | ademptūra | ademptūrum | ademptūrī | ademptūrae | ademptūra | |
| genitive | ademptūrī | ademptūrae | ademptūrī | ademptūrōrum | ademptūrārum | ademptūrōrum | |
| dative | ademptūrō | ademptūrō | ademptūrīs | ||||
| accusative | ademptūrum | ademptūram | ademptūrum | ademptūrōs | ademptūrās | ademptūra | |
| ablative | ademptūrō | ademptūrā | ademptūrō | ademptūrīs | |||
| vocative | ademptūre | ademptūra | ademptūrum | ademptūrī | ademptūrae | ademptūra | |